Cėsys (seniau – Kėsys;, ) – miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse, Gaujos nacionalinio parko teritorijoje, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valgos geležinkelio linijos. Savivaldybės centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architektūros paminklai: pilis su parku – (XIII a. – XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – (XIV a.), rotušė – (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkusios latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu. XIV a. – XV a. pr. Cėsių miestas buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė LDK, vėliau – Abiejų Tautų Respublikai, 1629–1721 m. – Švedijos karalystei, nuo 1727 m. – Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. – XVIII a. pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.
